- žičkos
- מìčkos sf. pl. (2) Lzd žr. žičkai: 1. Dglš [Grąžytai] austi su žìčkomis žiurstą, rankoves, galą priegalvio JI476. Sijoną tą pasisiūsi tokį storą, kokį jau ten, būs biškį žìčkų, biškį vilnų End. Pirksim žičkeles, kalėda, rėdysim mergeles, kalėda TD48. 2. Da turiu senybos va žičkų, tai ir dukterį išleisiu [už vyro] Dglš.
Dictionary of the Lithuanian Language.